T.L.S. KORP! NEO-LITHUANIA

SENIAUSIA STUDENTŲ KORPORACIJA LIETUVOJE

Kartu nuo 1922

Naujienos

Daugų valčių žygis

Dviese valtimi neskaitant šuns – 40 km ežere.

Kai šauna į galvą drąsi mintis – dalyvauti dviejų dienų valčių žygyje apiplaukiant visą Daugų ežero pakrantę (40 km), o į kelionę leistis pavyksta prikalbinti tik draugę su jos kišeniniu šuneliu, aplinkiniai laido replikas: gal 5 km ir nuplauksite, grįšite be rankyčių ir kojyčių, gal jūs motoriuką įsimeskite.

Skaitau žygio aprašymą, ten parašyta „žygis sunkus, bet įveikiamas net vidutiniškai fiziškai pasiruošusiems ir motyvuotiems žmonėms, turintiems bent bazinius valties irklavimo įgūdžius.
Sunku nuspręsti, ar turime tuos bazinius įgūdžius… vyriškų pečių tikrai neturime, tačiau noras patirti autentiškus įspūdžius nugali ir mes pasiryžtame.žygis sunkus, bet įveikiamas net vidutiniškai fiziškai pasiruošusiems ir motyvuotiems žmonėms, turintiems bent bazinius valties irklavimo įgūdžius.

Atvykus į vietą susipažįstame su plaukiančiaisiais ir valtimis, o jų pirmas vaizdas nedžiugino – atrodė kokios tai senoviškos – medinės ir sunkios, viena visai paskendusi. Žygio vadovas Robertas Ožalinskas dalindamas semtuvėlius dar pajuokavo, kad gaila, bet šiais metais su „Titaniku“ (ta paskendusia) neplauksime, nes užteks ir mažiau kiaurų valčių.
Ir tikrai, mums paskirtoje valtyje yra šiek tiek vandens, bet ji mums pasirodo labai graži: lentos lygiai suleistos, galai su apvalintais užrietimais, suoliukai su dailiais išpjovimais, tamsiai rudos spalvos ir pavadinimu „Lydekynė“.
Pasirodo, kad Robertas yra skulptorius, valtis – jo paties daryta, daugietiško stiliaus. Ją buvo smagu irkluoti ir nelabai patyrusioms moteriškėms, nes viskas čia yra paskaičiuota centimetro tikslumu, tad irkluoti netaisyklingai tiesiog neišeina, o po žygio neskaudėjo nei rankų nei nugaros. Na, bet teisybės dėlei reikia pripažinti, kad žygio komandai tekdavo mūsų ir palaukti.

Robertas pučia medžioklės ragą

Žygį pradėjome Robertui pučiant, taip pat savo rankomis pagamintą, medžioklės ragą.

Pagrindinis žygio tikslas – plaukiant aplankyti įdomiausias Daugų ežero pakrantėje esančias istorines, mitologines ir geografines lankytinas vietas.

Daugų ežeras išsiskiria dydžiu ir neįprasta H raidės forma. Pasak vadovo, 1928 m. ežero vanduo buvo dirbtinai nuleistas, nes kažkam norėjosi padidinti savo turimus žemės plotus. Iki nuleidimo jis buvo priskiriamas prie didžiausių Lietuvos ežerų. Vandens nuleidimas stipriai pakenkė ežero gyvūnijai ir augalijai, bet ir dabar ežeras išlieka nepaprastai žuvingas. Kelionės metu dalyviai sočiai prisižvejojo žuvienei ir netgi pasisekė pamatyti tikrą raudžių antpuolį – kai didelis žuvų būrys plaukia tarp meldų, o atrodo, kad ten bėga didelis žvėris.

Gausūs ežero turtai žmones traukė nuo seno, todėl čia gausu istorinių vietų: beveik nuplautas piliakalnis, nuostabaus grožio alkakalnis (aukakalnis), akmens amžiaus gyvenvietė, net trys įspūdingi mitologiniai akmenys.
Įdomi ir tarpukario istorija – nuo 1914 m. čia klebonavo Vladas Mironas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras pirmininkas (1938–1939 m.). Robertas pasakojo, kad 1917 m. čia buvo padėti Lietuvos nepriklausomybės pagrindai. V. Mironas, A. Smetona ir S. Smetonienė buvo susitikę su vokiečių atstovu – kaizerio patikėtiniu dr. Zimmerle. Jie valtimi naktį plaukė į Daugų ežerą ir ten įtikino jį dėl Lietuvos savivaldos pagrįstumo (daugiau apie tai čia).
Vėliau V. Mironui už nuopelnus buvo padovanotas nugyventas dvaras ant ežero kranto, kurį jis atgaivino ir visaip puoselėjo.

Labiausiai kelia pagarbą, kad žygio organizatoriams taip rūpi jų karštas – patys išskobė luotą pagal Geležies amžiaus pavyzdį, kurį irkluoti smagiau nei irklentę. Melduose apgyvendino pagonišką žvejų dievą (Roberto sukurta mitologija dvelkianti medinė skulptūra).
Rūpinasi lankytinais objektais: pastatė jų pavadinimus žyminčias lenteles, renka informaciją, rūpinasi, kad būtų įtraukti į kultūros vertybių registrą. Tačiau Alytaus rajono savivaldybės rūpesčio šiems lankytiniems objektams akivaizdžiai trūksta: nėra jokių lentelių su aprašymais ir net nuorodų ar ženklų kaip tuos objektus surasti. Prie mitologinių akmenų turėjome brautis per dilgeles, dagius ir gervuoges. Šokiravo ir tai, kad V. Mirono dvaro praktiškai jau ir žymės nelikę – vietoje dvaro auga krūmynas.

„Ir tai yra kitas mūsų žygio tikslas – plaukdami ir lankydami šias vietas, atkreipiame tiek valdžios, tiek ir vietos gyventojų dėmesį, todėl jaučiame, kad situacija gerėja – sulaukiame didelio bendruomenės palaikymo“, – nenusivilia R. Ožalinskas.

„Taip pat mums rūpi didinti žmonių sąmoningumą gamtos atžvilgiu – turizmas medinėmis valtimis yra draugiškesnis aplinkai, nes čia nenaudojamas nei kuras, nei plastikas.“

Nors pasiryžti žygiui buvo nelengva dėl baimės, kad bus fiziškai per sunku, tikrai visapusiškai išlošėme. Tokios patirtys kaip: bendražygių pagalba patempiant mūsų valtį, kai dėl bangų ir vėjo buvo sunku; baisinė liūtis viduryje ežero; pirtinimasis su drabužiais, nes esi permirkęs; bendras žuvienės-grybienės pagal daugiečių receptą gaminimas; naktinis pasiplaukiojimas mėnesienoje; gitara ir partizaniškų dainų dainavimas naktį prie laužo – sunkiai atkartojami kelionės įspūdžiai. Labai tikiuosi, kad organizatoriai Robertas Ožalinskas bei Giedrius Rusinas kitais metais organizuos šeštąjį irklinių valčių žygį ir kažkas bus kitaip, bet vėl bus smagu. Tad laukime ir sekime naujienas kultūros klubo „Kitaip“ facebook paskyroje.

« 1 of 2 »

Paskutinę balandžio dieną korporantai keliavo į Estiją švęsti stebuklingosios Valpurgijos nakties!

Tai senovės germanų pavasario šventė, kurios metu puotas kelia Raganos ir Velniai, todėl nenuostabu, kad būtent šią naktį Tartu miesto raktas atiduodamas studentams ir jie vienai dienai tampa miesto šeimininkais!

Tartu – studentiškiausiasEstijos miestas, kuriame gyvuoja net kelioliką studentų korporacijų. Kasmet,balandžio 30-ąją visos jos dalyvauja eisenoje iki miesto Rotušės, kur ir įvyksta miesto valdžios perdavimo studentams ritualas. Tuomet visi skuba iki Tartu universiteto, atiduoti duoklę savo Alma Mater ir sugiedoti studentų himną. Vėliau kiekviena korporacija savo namuose organizuoja vakaro programą, kuri tampa įžanga į pagrindinę šventę – lygiai dvyliktą valandą, visos studentų korporacijos atveria savo namų duris ir Valpurgijos naktis prasideda! Koncertai, šokiai, Krambambulio virimas ir studentiškas šėlsmas tęsiasi iki aušros, o vienintelis bilietas patekti į šventę – korporanto kepurėlė. Prie kiekvienos korporacijos namų stovi garbės sargyba, kuri į svečius įsileidžia tik pasitempusius, pasipuošusius ir puikiai nusiteikusius korporantus.Mūsų korporantai šiemet į šventę skubėjo gausiu būriu – savo draugus Estijoje lankė 10 neolithuanų. Kartu su kitais svečiais iš Suomijos, Latvijos ir Vokietijos, dalyvavome eisenoje, lankėme gražiausias Tartu vietas, o sulaukę dvyliktos valandos aplankėme korp! Filiae Patriae, korp! Amicitia, korp! Vironia, korp! Fraternitas Estica, korp! Sakala ir korp! Ugala namus. Nors dar norėjosi šokti ir klaidžioti po švenčiantį miestą, bet patekėjusi saulė išsklaidė nakties kerus, miesto valdžia vėl grįžo į Mero rankas, o studentai atsisveikinę išsiskirstė, jau laukdami sekančių metų

Neolithuanai šventė jau 30-tus atkurto Vytauto Didžiojo universiteto metus!

Prieš savaitę atšventę korporacijos atkūrimo 29-ąsias metines, Neo-Lithuania nariai vakar su atributika nuvyko pasveikinti ir korporacijos Alma Mater – Vytauto Didžiojo universiteto su 30-uoju atkūrimo jubiliejumi.

1989 metais Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis buvo atkurtas ir tapo nauja, laisva erdve tuometinei akademinei bendruomenei bei būsima mokslo ir žinių meka, dabartiniams korporacijos nariams. Universiteto atkūrimas Neo-Lithuanams svarbus ne tik dėl priklausymo akademinei bendruomenei, bet ir kaip universitetas, kuriame 1922 metais gimė korporacijos įkūrimo idėjos ir organizacijos vertybės. 

Balandžio 24-ąją VDU akademinė bendruomenė grandiozinės šventės idėjas pakeitė intelektualine veikla ir į istoriją skatinančia atsigręžti programa. Susirinkę svečiai galėjo išvysti VDU docento, žurnalisto Ryčio Zemkausko režisuotą dokumentinį filmą „Laisvos minties universitetas“, kuriame universiteto rektoriai ir visa bendruomenė pasidalino savo atmintimi apie kartu nueitą kelią nuo 1989 metų iki šių dienų. Po filmo premjeros laukė diskusija apie „Laisvos minties universiteto“ atkūrimo iššūkius bei perspektyvas su universiteto rektoriais prof. Jurgiu Vilimu, prof. Algirdu Avižieniu, prof. Vytautu Kaminsku, prof. Zigmu Lydeka, prof. Juozu Augučiu bei VDU absolventu, „Žalgirio“ direktoriumi Pauliumi Motiejūnu ir VDU doktorante Regina Sabonyte. 

Na, ir, žinoma, po visko laukė neformalūs pašnekesiai, kurių metu galėjome pabendrauti su dėstytojais, filmo režisieriumi R. Zemkausku, pasidalinusiu ir savo šmaikščiomis patirtimis kuriant filmą bei kitais universiteto bičiuliais. Korporacija vertina esamus ryšius su universiteto bendruomene ir tikisi ateityje puoselėti ne tik bendras vertybes, bet ir įgyvendinti naujas iniciatyvas, galinčias sutelkti akademikus mąstyti, diskutuoti ir kurti kokybišką turinį, orientuotą į tobulėjimo siekiančią asmenybę.


Atkurtai Neo-Lithuania jau 29-eri. Nesenkančios vertybės, naujos tradicijos ir reikšmingos diskusijos.

Balandžio 18 dieną korporantai atšventė 29-ąjį atkurtos Tautinės Lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania gimtadienį. Korporacijos partnerių – Volfas Engelman Studija susirinkusių kolegų laukė ne tik trumpiausia oficiali dalis ir šventinis Prosit, bet ir bene kiekvienam korporantui reikšminga diskusija apie tautiškumą ir nacionalizmą. 

„Tikiuosi, kad tai bus pati trumpiausia mūsų neformalių sueigų su alumi oficiali dalis ir nauja tradicija“. Tokiais žodžiais savo kalbą pradėjo filisterių sąjungos pirmininkė fil! Ingrida Pupelienė, kuri pristatė ir padėjo įgyvendinti šią – naują tradiciją, o kartu pasveikino ir visus šventės dalyvius bei svarbius svečius – profesorių Mindaugą Venslauską ir karo istoriką, profesorių – Valdą Rakutį. Ir iš tiesų – oficiali dalis netruko pasibaigti, o ją palydėjo garsiai kolegų pramintas „debesėlis“ arba mums dar geriau pažįstamas Prosit! 

Pakilios nuotaikos fone korporantai sulaukė ne tik pagrindinių šventės organizatorių – filisterių sąjungos sveikinimo, bet ir profesoriaus Mindaugo Venslausko itin prasmingo palinkėjimo. Kaip profesorius minėjo savo kalboje: „Korporantas – ori, save gerbianti asmenybė. Intelektuali. Korporantas vadovaujasi sveiku protu. Yra kūrybingas. Energingas. Jis žino kur jis yra. Kas jis yra. O svarbiausia – jis žino, kokia asmenybė jis yra veikdamas Pro Patria“. Tokie prof. M. Venslausko žodžiai sužadino ne tik šventėje dalyvavusių korporantų mintis, bet tikrai galėjo paliesti ir kiekvieną, šventę stebėjusį nuotoliniu būdu, tiesioginės transliacijos metu. 

Bet tai buvo ne vienintelė tokia akimirka. Vakaro atmosferą dar labiau sušildė ir netikėtas po pasaulį išsibarsčiusių korporantų sveikinimas korporacijos atkūrimo proga, sujungęs karštas korporantiškas širdis tiek iš Briuselio ar net Bostono.

Po visų sveikinimų atėjo laikas ir neformaliai šventės daliai – karo istoriko, profesoriaus Valdo Rakučio paskaitai „Tautos sampratos raida nuo XVIII a. pabaigos iki dabar“, kurios metu korporantai galėjo išgirsti kaip keitėsi požiūris į tautines vertybes. Paskaitos pabaigoje šiek tiek prisilietę ir prie nacionalizmo terminų bei supratimo, korporantai ir patys įsitraukė į diskusiją kuo skiriasi tautiškumas nuo nacionalizmo. Kiekvienas korporantas yra mąstanti ir savo nuomonę turinti asmenybė, tad argumentų vienu ar kitu požiūriu tikrai netrūko, o ir tema korporacijos vertybiniu požiūriu buvo itin reikšminga ir verčianti susimąstyti bei iškelti kitus, korporacijai svarbius klausimus. Tiesa, šių dviejų sąvokų reikšmių gausa pasižymėjusi diskusija greičiausiai būtų besitęsusi ir iki ryto, bet kaip tikri korporantai neolithuanai ją užbaigė padėkodami savo šventės svečiams bei palaikydami „Žalgirį“ kovoje su „Fenerbahčė“, kurių pergalė, tik dar labiau pakylėjo šventės nuotaiką svetingai korporantus priėmusių draugų Volfas Engelman studijoje. 

Ar tai pabaiga? Ne! Tokios – vertybinius pamatus ir kitus korporantams svarbius klausimus apimančios diskusijos vyks ir ateityje, o į vis aktyviau rengiamas iniciatyvas įsitraukti galės kiekvienas Neo-Lithuania narys. 

Už įamžintas renginio akimirkas dėkojame sen! Bernardas Butkus